- jaunaitis
- jaunáitis sm. (1) 1. MŽ, [K], A1884,28, Š mėnulio fazė; jaunas mėnuo, jaunatis. 2. Sut jaunas vaikinas, jaunikaitis: Tuokart jaunaičius liepė šventinti brš. Pūskit, jaunaičiai, balsingą triūbą! brš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
jaunatis — 2 jaunatis sm. N = jaunaitis 2 … Dictionary of the Lithuanian Language